Vyras nekenčia manęs: problemos sprendimo priežastys ir būdai

Santuokos sutuoktiniai dažnai yra dviprasmiški. Meilė egzistuoja kartu su dirginimu, ir ilgainiui tokios emocijos gali tapti tikra neapykanta. Psichologai pažymi, kad neigiamos žmogaus emocijos partneriui dažniau yra laikinos. Ir vis dėlto nereikėtų leisti, kad situacija vyktų, nes santuokos trukmė priklausys nuo moters išminties ir jos noro įveikti krizę.

Neapykantos priežastys

Toks stiprus jausmas, kaip neapykanta, gali ne tik atsirasti. Jis visada turi rimtų prielaidų, tiesiogiai susijusių su santykiais pora. Tad kodėl žmogus gali nekenčia moters, kurią jis pasirinko kaip savo draugą?

Santuoka iš pradžių buvo jo skausmas, o ilgainiui stipresnės lyties atstovas nusivylė jausmais ir pradėjo neapykantą sutuoktiniui.
Moteris padarė rimtą nusižengimą, radikaliai pakeisdama partnerio santykius su ja.
Moteris elgiasi netinkamai, dažnai pavydi ar daro tantrumus, kurie galiausiai daro įtaką žmogaus emocinei būsenai.
Mylėtojas turi vidutinio amžiaus krizę, kuri tampa neapykanta visiems aplinkui.
Žmogus patiria sunkumų darbe ar kitose vietose, bet nesijaučdamas antrojo pusmečio, jis su juo nudegina.
Neapykanta gali kilti dėl ilgalaikių psichologinių problemų nuo vaikystės. Dažniausiai jie siejami su blogais santykiais su motina, kurie galiausiai daro įtaką bendravimui su visais kitais silpnesnės lyties atstovais.

Psichologai pabrėžia, kad neapykanta nėra tokia, ir beveik visada tamsus jausmas yra ilgalaikių nusiskundimų ar vaikų sužalojimų pasekmė. Taigi, pavyzdžiui, jei motina buvo išmesta kaip vaikas, jis gali turėti slaptą pyktį visiems silpnesnės lyties atstovams. Be to, pats asmuo visiškai nežino, koks yra jo agresyvumas.

Problemos šeimoje gali kilti iš pačios moters, o tokioje situacijoje gyvenantis žmogus veikia tik kaip atsako šaltinis. Pavyzdžiui, jei moteris yra grubus ar abejingas, tai galiausiai gali išsivystyti į abipusę neapykantą. Jei ponia nuolat keičiasi sutuoktinį, jis greičiausiai į tai reaguos pykčiu ir neapykanta.

Dažniausiai abiejų sutuoktinių neapykanta yra abipusė. Dažnai tai susiję su tuo, kad sprendimas tuoktis buvo skubotas ir virto tik ginčais. Tokios sąjungos nesuteiks gero ir dažnai, pasak psichologų, priverčia vyrą ir žmoną psichiškai nestabiliai, nėra pasirengusios naujiems santykiams.

Kaip nustatyti vyrų neapykantą

Nepaisant to, kad neapykanta beveik visada akivaizdi, kai kurios ponios kartais abejoja, ar vyrai yra tikrai tokie neigiami. Jie mano, kad pasikeitė santykiai, tačiau jie negali sujungti su santuokos žlugimu.

Štai tik keletas požymių, kurie padės nustatyti vyrų neapykantą laiku:

mylimasis yra greitas, kiekvienas komentaras, kiekvienas antrojo pusmečio žodis jį iškelia iš savęs;
žmogus dažnai elgiasi netinkamai, sunaikina viską aplink, gali pakelti ranką;
santykiuose toks asmuo visada užima lyderio poziciją ir nesilaiko savo žmonos nuomonės;
ginčai su tokiu asmeniu atsiranda beveik kasdien;
žmogus, kuris nekenčia savo žmonos, dažnai keičiasi, darbo dienomis dingsta, o ne antrojoje pusėje praleisti laiką;
partneris dažnai linksmina moterį viešai, bandydamas padaryti jį proto;
žmogaus negatyvas taip pat apima ir jo giminaičius, todėl moterys su jais prieštarauja;
jis atsisako turėti vaikų, o jei pora vis dar turi įpėdinių, jis taip pat gali juos nekęsti.

Dažniausiai neigiamas santykis su partneriu išreiškiamas elementariu agresyvumu, neapsakomu pykčiu. Dažnai vyrai nenori naudoti jėgos, tokiai šeimai užpuolimas tampa gana normalus.

Psichologai pabrėžia, kad, jei nėra priemonių santykiams išsaugoti, partnerio jausmai tik progresuoja. Laikui bėgant, žmogus kasdien bus isteriškas, užmušdamas savo partnerį, sukeldamas blogį vaikams.

Svarbu suprasti, kad neapykanta gali būti ne tik atvira, bet ir paslėpta. Žmogus, suaugęs su standartinių vertybių rinkiniu, gali būti nepatogus dėl staiga užsikimšusio neigiamo jo partneriui. Todėl jis paslėps jį bet kokiomis turimomis priemonėmis.

Tačiau jo elgesys vis dar deformuotas. Taigi, partneris tylės, slaptas ir labai dirglus. Žodžiu bet koks komentaras iš partnerio burnos sužavės jį. Tokiu atveju turėtumėte nedelsiant susisiekti su psichologu arba pabandyti išspręsti konfliktą patys.

Ponios yra pripratusios tokiose situacijose, kad suvoktų save kaip aukas. Tačiau psichologai pataria apsvarstyti problemą iš dviejų pusių. Paprastai abu mėgėjai kaltinami dėl konflikto, o kai tai suprantama, problema išnyks. Tačiau, jei, kaltinant atsakomybę už neapykantą tik žmogui, santuoka neabejotinai išsiskirs ir palaidos galimą bendrą laimę po griuvėsiais.

Problemos sprendimo būdai

Ką daryti, jei vyras nekenčia savo žmonos ir kaip tai galima ištaisyti? Tokius klausimus užduoda daugelis moterų, kurios susiduria su problema. Pirmasis patarimas, kurį psichologai visada teikia dirbdami su poromis, yra bandymas užmegzti dialogą.

Labai svarbu kalbėti ir nesukelti konflikto. Kai kurios moterys mano, kad bendravimas su mylimuoju tik pablogins padėtį ir sukels naują konfliktą. Taip, žmogus gali išgąsdinti, kad jo slapta neapykanta taps diskusijų objektu. Tačiau palaipsniui mylimojo įspėjimai bus protingi ir taps tuo, kad pora galės susisiekti.

Dialogo procese verta sužinoti, kodėl žmogaus požiūris pasikeitė. Galbūt jis sužinojo kažką labai nemalonaus apie moterį, o gal jo jausmai tiesiog išnyko. Vienaip ar kitaip reikėtų aptarti konflikto šaltinį ir pabandyti jį pašalinti, nes abiejų priklauso nuo laimės.

Kokie kiti neapykantos įveikimo būdai?

Moteris turi stengtis sukurti maksimalų komfortą, apsupti žmogų su tokia priežiūra ir meile, kad jam nebūtų priežasčių prieštarauti.
Jei tai nepadeda, reikia pabandyti nutraukti santykius. Dažnai santykių nutraukimas 3-4 savaites padeda žmogui suvokti, kiek jam reikia antrosios pusės.
Galite pabandyti padaryti įvairius santykius. Bendros atostogos, perkėlimas, eksperimentai su lytimi gali padėti žmogui pakeisti savo požiūrį.
Dažniau turėtų būti prisiminti geriausius gyvenimo momentus kartu, padedant jiems padėti pažadinti pozityvias emocijas partneryje.
Jei moteris pasikeitė ar padarė kitą rimtą nusižengimą, turite atsiprašyti ir įrodyti su visais savo veiksmais, kad tai nepasikartos.
Jei išvardyti metodai nepadeda, rekomenduojama kreiptis į psichologą, kad atliktumėte pora terapijos kursą.

Pirmiausia turite pabandyti išspręsti problemą. Jei tai neveikia, visada galite susisiekti su šeimos psichologu. Specialistas su specialiais žaidimais ir nuolatiniu dialogu padės nustatyti pagrindinę konflikto priežastį ir ją pašalinti.

Svarbu suprasti, kad santykiai ne visada gali būti išsaugoti. Kartais abiejų sutuoktinių nesutikimas yra toks rimtas, kad tik santuokos nutraukimas padeda sušvelninti situaciją. Jei mylėtojai ir toliau gyvena kartu, tai tik užgniaužia santykius.

Dažnai laikina pertrauka padeda tiek vyrams, tiek moterims suvokti, kiek jie yra tarpusavyje susiję. Tačiau pertrauka neturėtų trukti ilgiau nei mėnesį, o per šį laikotarpį rekomenduojama palaikyti žodinį ryšį.

Psichologai pataria rengti romantiškus netikėtumus, dažnai išeiti kažkur kartu. Galbūt, jei žmogus nuolat primena laimingas dienas, jo neapykanta baigsis, ir jis norės išgelbėti santuoką.

Kartais neapykanta kyla dėl moters netinkamo elgesio, jo neištikimybės. Tokiais atvejais neturėtų būti tikimasi, kad konfliktas bus išspręstas. Beveik vos kelis mėnesius žmogus atvėsta ir vėl pradeda jaustis savo žmonai. Jis neturėtų būti skubotas, bet ateityje rekomenduojama įrodyti nepriekaištingą lojalumą su visais savo veiksmais.

Kai tai nėra verta kovoti už santykius

Psichologai pabrėžia, kad ne visada būtina išsaugoti santykius. Kartais jie iš pradžių yra pasmerkti, o kova dėl jų sukasi tik dėl abipusių kančių. Kokiais atvejais žmogus neturėtų būti laikomas užsidegusiu su neapykanta šalia jo?

Jei jo negatyvas gyvena kelis mėnesius ir neišnyksta, nepaisant geriausių moters pastangų.
Jei ponia pati nekenčia jos meilužio.
Jei santykiai jau seniai pralenkė vienas kitą ir sutuoktiniai nėra laimingi.
Jei žmogus nustoja kovoti.
Jei partneris piktnaudžiauja alkoholiu ar neteisėtais narkotikais.
Jei mėgėjai nuolat keičiasi vienas kitu ir tai jau tapo įpročiu.

Yra konservatyvus stereotipas tarp žmonių, turinčių konservatyvų požiūrį, kad partneriai visada, nepriklausomai nuo to, turėtų išsaugoti santuoką. Tiesą sakant, tai nėra. Kartais tarpusavio nesutarimas tarp jų yra toks stiprus, kad santykių tęstinumas tampa tik nelaime.

Psichologams patariama analizuoti jų emocijas, kalbėti su partneriu. Jei mylėtojai nėra susiję su kitokiu, o ne tarpusavio priešiškumu ir keliais metais praleidžiami kartu, santykiai turi baigtis.

Atkreipkite dėmesį į partnerio elgesį. Jei žmogus piktnaudžiauja alkoholiu, nenustoja nugalėti moters ir vaikų, tuomet neturėtumėte kovoti už tokią sąjungą. Faktas yra tas, kad toks partneris yra teisingai pavojingas kitiems. Tikėtina, kad jis nepasikeis, o tai reiškia, kad pyktis visuomet lydės šeimos gyvenimą.

Kita aplinkybė, kuri naikina santykius, yra abipusis išdavystė. Jei žmogus turi kelis meilužius, o moteris jį kerta tuo pačiu ar kenčia, santuoka greičiausiai nebus laiminga. Abipusiai ieškiniai bus kaupiami, į srautą įpilant vis daugiau skandalų. Tokios sąjungos yra pasmerktos, nes joms trūksta tarpusavio pagarbos

Tačiau, jei moteris supranta, kad ji myli partnerį ir nori su juo praleisti visą savo gyvenimą, santykiai turi būti kovojami. Psichologai pabrėžia, kad, nors jausmai yra gyvi, pora turi galimybę rasti bendrą laimę.

Žmogaus neapykanta moteriai ir jos pasekmės

Atrodo, kad viskas yra tokia paprasta: jei žmogus nekenčia moters, tiesiog reikia gauti santuokos nutraukimą ir kankinimas baigsis. Iš tiesų tokia skausminga patirtis turi rimtų pasekmių ateičiai, ir čia yra tik keletas iš jų:

ateityje moteriai bus sunkiau užmegzti santykius, nes ji bijo kartoti istoriją;
vyrų neapykanta gali sukelti kompleksą moteryje, su kuria ateityje bus labai sunku susidoroti;
tėvų įtampa neigiamai paveiks bendrų vaikų psichiką;
nuolatiniai ginčai gali neigiamai paveikti abiejų partnerių sveikatą.

Galbūt pagrindinė problema yra kompleksų atsiradimas ir nesugebėjimas ateityje sukurti naują šeimą. Po tokios nesėkmingos patirties žmogus ir moteris baiminasi naujų santykių. Jų tarpusavio priešiškumas gali virsti ilgai vienatvė, ilgai trunkanti depresija.

Jei pora turi vaikų, jų konfliktai tikrai paveiks jaunesnius šeimos narius. Taigi sūnus gali priimti tėvo bendravimo su priešinga lytimi būdą, kuris ateityje sukurs konfliktus jo asmeniniame gyvenime. Mergaitė dėl savo tėvo neapykantos už motiną gali pradėti bijoti vyrų, o tai sukels nelaimingą asmeninį gyvenimą.

Ir, žinoma, nuolatinė trintis daro įtaką fizinei partnerių sveikatai. Nuo amžiaus, jie gali pradėti širdies problemų dėl vidaus vargo. Štai kodėl verta atidėti konflikto sprendimą, nes nuo jo priklauso visų šeimos narių ateitis.

Dažnai tėvų konfliktai tampa tuo, kad jie neturi pakankamai laiko vaikams. Jaunesni šeimos nariai auga patys, mylėdami mamą ir tėvą. Tai tik padidina įtampos laipsnį namuose.

Žmogus ir vedęs moteris nekenčia dažnai. Tai gali būti reakcija į svetimavimą arba elementaraus nesugebėjimo kurti santykius. Dažnai stipresnės lyties atstovas nekenčia savo mylimo, nes jis vedė ją prieš savo valią. Kartais tai atsitinka, jei pora oficialiai užregistravo santykius dėl staigaus nėštumo ar trumpos aistros poveikio.

Psichologai pataria moterims atkreipti dėmesį į menkiausius partnerio elgesio pokyčius, jo dirglumą ar atvirkščiai - paslaptingą tylą. Nustačius problemą laiku, bus galimybė ją išspręsti. Tačiau kartais santuoka sukelia pernelyg daug nusivylimų abiejų sutuoktinių gyvenime, todėl ji neturėtų būti kovojama.