Kaip išgyventi jos vyro išdavystę: patarimai ir psichologų pagalba

Išdavystė yra laikoma dažniausia santuokos nutraukimo priežastimi. Lojalumas vieni kitiems daugelį dešimtmečių nėra lengvas, ir daugelis psichologų abejoja labai monogamijos racionalumu. Tačiau artimiausio asmens išdavystės faktas leidžia moterims nuspręsti dalyvauti. Bandydamos išsiaiškinti, kaip išgyventi vyrų išdavystę, moterims pirmiausia reikia galvoti apie savo šeimos ateities galimybes.

Racionalūs būdai padėti atleisti išdavystę

Sutikimo vyras - tikra tragedija, tačiau tai nėra blogiausias dalykas, kuris gali atsitikti silpnesnės lyties atstovui. Daugelis šeimų sugeba eiti per šį rimtą testą, išlaikydamos meilę. Kokie patarimai gali padėti moteriai susidoroti su esama problema?

Bet kokiu būdu būtina pamiršti apie tai, kas atsitiko, o ne aptarti svetimavimo dalyko, o ne iš sutuoktinio.
Būtina atsisakyti abipusių kaltinimų, stengiantis rasti racionalias problemų priežastis.
Tokiose situacijose psichologai rekomenduoja atsipalaiduoti, atostogauti ar laikinai išeiti iš namų. Tai padės analizuoti šeimos perspektyvas, priimti informuotus, teisingus sprendimus dėl ateities.
Po 5-10 dienų po incidento būtina aptarti situaciją su vyru, išsiaiškinti jo priežastis ir išklausyti antrojo pusmečio atsiprašymus.
Vyras ir žmona turi kiek įmanoma daugiau laiko praleisti kartu, kad suprastų, kokie jų jausmai yra vienas kitam.

Pirmas ir svarbiausias dalykas šioje situacijoje yra ne pjaustyti petį. Noras pabėgti nuo problemos, iš karto nepriimti jokios geros valios. Bet kokia impulsyvumas tokioje situacijoje yra nepriimtina, nes ji beveik neabejotinai lems santuoką.

Psichologai pataria ne bendrauti su ne mažiau kaip 3-4 dienų antrąja puse. Per šį laiką emocijos šiek tiek sumažės, todėl sutuoktiniai galės tinkamai kalbėti apie situaciją. Toks pokalbis neturėtų būti prigimtinio pobūdžio, neturėtų virsti rėkimais ir skandalais. Sutuoktinių užduotis - taikiai ir ramiai aptarti savo šeimos ateitį.

Be to, psichologai pataria skirti kuo mažiau pašalinių asmenų į įvykius, įvykusius tarp vyro ir žmonos. Draugų ir giminaičių patarimai suteiks papildomų nesutarimų dėl santykių. Dažnai net artimiausi žmonės negali visiškai įvertinti situacijos, todėl jų subalansuotas patarimas ne visada yra racionalus. Išdavystės klausimas yra pernelyg rimtas, todėl visuomenei nerekomenduojama kreiptis į teismą.

Neįmanoma susidoroti su pora valandų pasikeitimu, o nemalonus poskonis paprastai kelis mėnesius ar net metų trukdo moteriai. Štai kodėl, norint atsikratyti nerimą keliančių minčių, ponia rekomenduojama eiti į kelionę. Ji gali keliauti vieni ar kartu su sutuoktiniu, pirmenybė teikiama pirmenybei. Jis padės vyrui ir moteriai vėl tikėti savo meile, bent jau kurį laiką, pamiršdamas apie asmeninę tragediją.

Išdavystės priežastys, jų analizė ir pasekmės

Kaip atleisti savo vyro išdavystę ir gyventi, jei incidento priežastis nėra aiški? Daugelis ponios bando išsiaiškinti atsakymą į šį klausimą, nesuvokdamos, kad incidento priežastys yra priešais juos. Neištikimybės priežastys retai susipynusios, daugeliu atvejų jos priklauso nuo šeimos problemų. Štai tik keletas priežasčių, kodėl vyrai apgaudinėja savo pasirinktus:

noras didinti savo savigarbą, gaudamas vis daugiau naujų moterų;
nuobodulys šeimos seksualiniame gyvenime ar visiškas lyties nebuvimas;
dažnai sutuoktinių įdarbinimas, kišiantis į įprastą santuokos eigą;
meilės jausmų nebuvimas ar išnykimas;
vidutinio gyvenimo krizė, vyrai;
jausmų kilmė dėl naujos aistros.

Bandydama atleisti sutuoktiniui išdavystę, moteris neturėtų atimti savo kaltės. Psichologai nenustoja kartoti, kad du šeimai visada kaltinami dėl šeimos suskirstymo. Žmogus gali eiti į svetimavimą dėl nuolatinio antrojo pusmečio darbo dėl seksualinės meilės monotonijos ar jų visiško nebuvimo. Kartais priežastys apskritai yra absurdiškos: sutuoktinio pavydas už savo vaikus, nesulaukęs pakankamai dėmesio, vyras pradeda žiūrėti į kairę.

Daug pavojingiau yra situacijos, kai vyrai nusprendžia atlikti svetimavimą dėl noro įsitvirtinti. Tokiose situacijose viskas apsiriboja atsiprašymu, o liūdnūs neištikimybės precedentai tampa vis labiau pastebimi kiekvieną dieną. Jausmų, susijusių su avarija, buvimas taip pat turėtų kelti susirūpinimą teisėtam sutuoktiniui: labai sunku kovoti su širdies troškimais ir, greičiausiai, žmogus rizikuos atnaujinti savo ryšį.

Psichologams visada patariama pasikalbėti su savo sutuoktiniu apie savo seksualinį gyvenimą, kad sužinotumėte, ar jis turi skundus. Be to, toks dialogas turėtų būti atviras, bet ne įžeidžiantis. Jei žmogus neturi pakankamai lyties, jei jam atimamas dėmesys ar nepatenkintas jo žmonos fizine padėtimi, bus labai sunku išvengti svetimavimo. Taigi ar ne geriau iš karto aptarti dabartinę situaciją, bandyti išspręsti problemą, kad nebūtų susidurta su jos baisiomis pasekmėmis ateityje?

Padėkite psichologui ir kada verta kreiptis

Šeimos konfliktų savireguliacija nėra įmanoma visoms poroms, tačiau nuolatiniai ginčai neturėtų būti santuokos nutraukimo priežastis. Jei pora negali išspręsti padėties su sukčiavimu, rekomenduojama kreiptis į šeimos psichologą. Dažniausiai tokiais atvejais specialistai operatyvinei pagalbai naudoja šias priemones:

pokalbis, tiek atskirai su sutuoktiniais, tiek kartu su jais;
grupinė terapija su kitomis poromis, turinčiomis sunkų santykių etapą;
projekcija į ateitį, kai psichologas stengiasi parodyti, ką pacientų gyvenimas bus be vienas kito;
popieriuje pateiktų abipusių pretenzijų analizė.

Dažniausiai šeimos psichologai klausosi, nekalba. Jie ne visada teikia patarimus, bet jie nukreipia pokalbį tarp vyro ir žmonos teisinga kryptimi, padėdami jiems atsikratyti abipusių pretenzijų. Pagrindinis psichologo uždavinys - patekti į tikrąją išdavystės priežastį. Kodėl žmogus nusprendė imtis šio žingsnio? Ar jo partneris yra kaltas dėl to arba tai, kad šeima yra paveikta iš išorės? Dėl rašytinio ir žodinio apklausos metodų specialistas sugeba išsiaiškinti.

Kreipkitės į psichologą nerekomenduojama nedelsiant. Pirmiausia, žmogus ir moteris turi aptarti situaciją privačiai, pabandyti rasti kelią, nesunaikindami šeimos. Jei konfliktas laikui bėgant neišnyksta ir tik auga, specialisto pagalba gali būti būtina.

Tačiau nereikia laukti momentinio rezultato: dažnai poroms reikia keleto mėnesių individualios ir grupinės terapijos, kad įgytų praeities dvasinę pusiausvyrą.

Atvejai, kai jūs negalite atleisti išdavystės

Galima atleisti išdavystę ir pradėti santykius su švariu skalūnu, tačiau tai ne visada turėtų būti padaryta. Yra atvejų, kai atleidimas nėra geras, bet tik papildomos nelaimės. Kai kuriais atvejais išdavimo išdavimas bus problemiškas, net ir su dideliu noru?

Jei žygiai į kairę yra reguliariai kartojami, nepaisant žmogaus atsiprašymo.
Jei vyras turi šeimą, iš kurios jis neketina atsisakyti.
Jei jausmai tarp vyro ir moters jau seniai praėjo, tačiau tik įprotis juos palieka.
Jūs neturėtumėte kovoti už santykius, jei be svetimavimo žmogus piktnaudžiauja alkoholiu ar užpuolimu.

Ne visi santykiai yra verti kovoti už juos. Dažnai pasididžiavimas neleidžia moteriai atleisti, bet ne visada būtina jai pereiti. Nėra retų atvejų, kai žmogus nusprendžia dėl pakartotinio išdavystės, nuolat keisdamas savo sielos draugą. Tokiose situacijose psichologai rekomenduoja keisti savo gyvenimą, atsiskyrę nuo nesveikaus meilužio.

Treasonas tampa tikru iššūkiu vyrams ir moterims. Nepaisant to, kad tokioje situacijoje gerbiami ponios, galima išsaugoti santykius. Norėdami tai padaryti, pakanka analizuoti savo ateitį be antrosios pusės, be stiprios šeimos ir santuokos. Daugelis psichologų netgi tiki, kad tokie sukrėtimai sustiprina sutuoktinių tarpusavio ryšį, bet, atleisdami mylimąjį vėl ir vėl, neturėtumėte pamiršti apie atvejus, kai išgelbėti santuoką pasirodo tik kančia.