Stresas yra fiziologinė būklė, kuri prasideda, kai asmeniui įtakos turi streso veiksniai: psicho-emocinis sukrėtimas, alkis, sunkus fizinis ar psichinis perviršis, miego stoka, ilgalaikė liga ir kiti poveikiai, paprastai nepalankūs.
Stresas nukreipia visas kūno jėgas įveikti sunkumus. Yra dviejų tipų stresas: eustresas ir baimė.
Kas yra stresas?
Stresas - Tai yra kūno reakcija, kuri vyksta asmeniui kritinėse situacijose.
Šis mechanizmas leidžia žmonėms veiksmingiau veikti itin sudėtingomis aplinkybėmis, greičiau priimti sprendimus.
Tai visiškai normali žmogaus kūno būsena, didinanti išgyvenimo ir sėkmingo prisitaikymo galimybes. Tačiau pernelyg dažnai patiria stresą pavojinga psichikai ir somatinei sveikatai.
Per visą žmonijos egzistavimą žmonės nuolat pateko į stresines situacijas: jie bado, nukentėjo nuo karų, šalčio ir karščio, stichinių nelaimių ir ligų.
Dabar daugelis šių streso priežasčių išnyko į foną, tačiau žmonės nuolat susiduria su jais: pernelyg dideliu darbo krūviu, egzaminais, terminais, konfliktais su artimaisiais, krizėmis romantiškuose santykiuose, kelionėse, skyrybose.
Faktai apie stresą:
- Apie jį pradėjo aktyviai kalbėti XX a. Antroje pusėje, ir jis šį terminą sukūrė Walter KennAmerikos psichofiziologas, 1929 m.
- Streso būklė glaudžiai susiję su hormoniniu aktyvumu: situacijai, kuri yra labai svarbi asmeniui, adrenalinas, kortizolis ir norepinefrinas yra išmesti į kraują.
Jie keičia organizmo darbą taip, kad jis patektų į „paspaudimą“ arba „paleisti“, buvo pasirengęs bet kokiomis priemonėmis įveikti sunkumus. Tuo pačiu metu virškinimo trakto ir imuninės sistemos veikimas blogėja. - Streso būklės priežastys neturi būti visiškai neigiamos: stresas gali pasireikšti stipriausios teigiamos patirties procese. Šiuo atveju streso ir jo pasekmių mechanizmas išlieka toks pats.
- Svarbu nepainioti streso su nervų perviršiu: stresinė būklė turi sunkią sustojimo stadiją: pirmiausia yra panikos būklė, organizmas pradeda gaminti kortizolį, adrenaliną ir kitus hormonus, po to, kai ateina pasipriešinimo laikotarpis, kai hormonai dirbo taip, kaip ir turėtų, ir žmogus yra pasirengęs kovoti su sunkumais. Išnaudojimas pasibaigia pabaigoje.
- Su stresu dažniau gyvenantys didmiesčių teritorijose.
Jie keičia organizmo darbą taip, kad jis patektų į „paspaudimą“ arba „paleisti“, buvo pasirengęs bet kokiomis priemonėmis įveikti sunkumus. Tuo pačiu metu virškinimo trakto ir imuninės sistemos veikimas blogėja.Jei žmogus pernelyg dažnai akcentuojamas, jo psichinė ir somatinė sveikata gali būti rimtai sukrėsta: didėja daugelio psichinių ligų atsiradimo rizika, ypač depresija, neurozė, nerimo sutrikimai, obsesinis-kompulsinis sutrikimas, slopinamas imunitetas, širdies ir kraujagyslių sistemos, virškinimo ir kitos sistemos.
Taip yra dėl adrenalino ir kortizolio poveikio organizmui.
Lėtinis stresas - tai nėra norma, o sąlyga, kurią reikia gydyti.
Daugiau nei 25% žmonių Jų lėtinis stresas kyla dėl gyvenimo sunkumų, pernelyg didelio darbo krūvio, psichoemocinių sukrėtimų.
Jiems yra daug sunkiau nei sveikiems žmonėms dirbti, jie vargu ar koncentruojasi, nemoka pakankamai miego, jie blogiau prisimena informaciją, jie linkę jaustis nesaugūs, dažniau ir ilgiau serga.
Veislės
Stresas turi du tipus:
- Nelaimė Neigiama streso forma, blogėja organizmo imuninė sistema, kenkiama somatinei ir psichinei sveikatai. Asmuo labai sunku ar neįmanoma susidoroti su šia įtempta sąlyga, ir jis dažnai yra labai stiprus ir ilgalaikis. Žmonės, kurie patiria stresą, dažnai kenčia nuo infekcinių ligų ir gauna iš jų komplikacijų.
Pernelyg dažni susirgimai padidina psichinių ir somatinių ligų atsiradimo riziką.
- Eustress. Švelna streso forma, kuri veikia kūną gana teigiama kryptimi ir padeda susidoroti su galimais, kritiškais sunkumais. Tuo pačiu metu dažnai eustresas gali neigiamai paveikti žmogaus kūną, paverčiant nelaime, nes jis yra susijęs su kortizolio ir adrenalino gamyba. Be to, eustresą galima suprasti kaip stresą, kurį sukelia teigiama patirtis.
Kiekvienas asmuo turi skirtingą streso atsparumą, priklauso nuo daugelio veiksnių: nervų sistemos tipas, auklėjimo savybės, psichinės ir somatinės sveikatos būklė, gyvenimo sąlygos ir daug daugiau.
Koks skirtumas nuo nelaimės?
Nelaimė - Tai yra tam tikras stresas, o ne tai, kas prieštarauja. Bet koks baimė kyla dėl įtemptos būsenos.
Bėdos būklė atsiranda tada, kai žmogus negali susidoroti su sunkumaisjo gyvenime ir streso poveikiu.
Paprastai stresas neturėtų būti dažnas ir pernelyg intensyvus, nesukelia rimtų žalos imuninei ir kitoms kūno sistemoms ir išnyksta savarankiškai, dažnai paliekant malonius pasakius draugams, pagyvinti, suteikti jėgų.
Nelaimė yra patologinė įtampa, kuri pasireiškia intensyviai, dažnai išlieka ilgą laiką ir kenkia organizmui.
Darbo streso problema
Reikalavimai darbuotojams ir darbo sąlygoms visada buvo aukšti: darbuotojai turėjo susidoroti su rimtu psichiniu ir fiziniu stresu, dirbti reguliariai ir daug, aktyviai bendrauti su kitais ir kartais rizikuoti savo gyvenimu, jei, pavyzdžiui, darbas susijęs su nuodingomis medžiagomis.
Bet anksčiau, prieš penkiasdešimt septynerius metus, beveik niekada nemanė apie streso problemą. Tačiau dabar daug daugiau dėmesio skiriama gyvenimo kokybei, o streso tema taip pat tapo reikšminga.
Pagrindiniai poveikiai darbas:
- Somatinės sveikatos problemos. Darbuotojai turi didesnę riziką susirgti lėtinėmis ligomis, todėl jie bus priversti imtis daugiau nedarbingumo atostogų ir pablogėti, kad galėtų susidoroti su pareigomis.
Padidės staigaus mirties, insulto, širdies priepuolio, ypač tarp vidutinio amžiaus ir vyresnio amžiaus darbuotojų, tikimybė.
- Psichikos sveikatos sutrikimai. Sisteminis stresas sukelia depresijos, neurozės ir kitų psichikos sutrikimų atsiradimą, kurie žymiai pablogina darbuotojo produktyvumą ir neleidžia jam būti aktyviam, kūrybingam ir susidomėjimui tuo, ką jis daro.
- Produktyvumo kritimas, pažinimo gebėjimų pablogėjimas, noro dirbti praradimas. Darbuotojai, kenčiantys nuo lėtinio streso, sunkiau susikoncentruoti, jų mąstymas ir atminties funkcija dar blogiau, o tai neigiamai veikia jų veikimą.
Nelaimė darbo vietoje paprastai siejami su konfliktais, mobilumu, pernelyg didele apkrova, galimybe visiškai atsipalaiduoti, nepatogia aplinka, fizinis diskomfortas (šaltas, karštis, gebėjimas patenkinti pagrindinius poreikius), nepakankamas darbo užmokestis, kuris dažnai netinka darbuotojo pastangoms.
Kompetentingas ir atsakingas darbdavys puikiai supranta, kad lengvas, retas ir ne rimtas stresas yra naudingaTai padės darbuotojams geriau susidoroti su savo pareigomis, didinti jų motyvaciją, o nelaimės, priešingai, sumažins jų efektyvumą.
Todėl kiekvienas iš šių darbdavių siekia užtikrinti, kad darbuotojai jaustųsi kuo rečiau, būtų produktyvesni, sveikesni ir laimingesni.
Kaip kovoti?
Pagrindinės rekomendacijos:
- Sureguliuokite dienos režimą. Tinkamai paruoštas dienos režimas leis jums skirti pakankamai laiko pailsėti ir miegoti, padės jums tinkamai paskirstyti krovinį. Miego trūkumas pats savaime yra streso veiksnys, todėl svarbu miegoti kiekvieną dieną bent 7-8 valandas.
- Sumažinkite apkrovą, jei reikia, pakeiskite darbą. Stenkitės suteikti sau pakankamai poilsio savo darbo metu, imtis mažų pertraukų tarp dviejų ir penkių iki septynių minučių, kai manote, kad jums to reikia. Dažnai klausykitės savo gerovės, išmoksite nustatyti, kada jums reikia laiko. Jei jūsų darbas reikalauja pernelyg didelių investicijų iš jūsų, turėtumėte galvoti apie ieškant naujo.
- Suteikite daugiau laiko poilsiui ir pomėgiams. Mėgstamiausia veikla, miegas ir pasivaikščiojimai padeda kovoti su stresu. Dažnai klausykitės savo mėgstamos muzikos, užsiimkite fizine veikla, vaikščiokite pėsčiomis gryname ore, žiūrėkite įdomius filmus, serijas, animacinius filmus, skaitykite knygas ir straipsnius, užsiimkite kūrybiniais pomėgiais: piešti, rašyti, šokti.
- Neperkelkite užduoties vėliau, dirbkite nuosekliai. Jei vėliau atidedate per daug užduočių, susitikimas su nelaime yra neišvengiamas.
- Padidėjusio streso periodais, imkitės raminamųjų. Tai ypač svarbu tais atvejais, kai jaučiate pastebimą neigiamą streso poveikį: miego sutrikimus, apetitą, pernelyg dirglumą, netinkamą emocinę būseną ir galvos skausmą.
Prieš naudodamiesi lėšomis naudinga pasikonsultuoti su gydytoju: jis pasakys jums tinkamiausią, nustatyti dozę ir trukmę.
- Atlikite atpalaiduojančias procedūras. Vakare dažniau pasimėginkite šiltą vonią, jei norite, pridėti žolelių ar jūros druskos. Klausykitės gražios, atpalaiduojančios muzikos.
- Jei manote, kad jūsų gyvenimo problemos yra neišsprendžiamos, nepakeliamos, kreipkitės į psichoterapeutą. Toks jausmas gali būti depresijos, neurozės požymis. Psichoterapinis gydymas ir parama vaistams padės jums geriau jaustis, todėl tikimės, kad galėsite susidoroti su viskuo.
- Venkite bendrauti su nemaloniais žmonėmis, kurie jums kelia nerimą. Konfliktų situacijos - vienas iš labiausiai paplitusių streso veiksnių. Jei įmanoma, nutraukite kontaktus su tais, kurie reguliariai sugriauna jūsų gyvenimą.
Taip pat svarbu sekti psichinę gerovę.
Jei turite daugiau nei dvi savaites pernelyg didelį jausmą, dirglumą, nesugebėjimą susidoroti su darbu ir kasdienes pareigas, turėtumėte kreiptis į psichoterapeutą.
Ar man reikia atsikratyti eustreso?
Eustress - Tai yra stresas, kuris nekenkia žmogaus organizmui, todėl nereikia jį pašalinti iš gyvenimo. Priešingai, „eustress“ prideda ugnį, padeda susidoroti su nuoboduliu, jaustis laimingesniu.
Šiuo atveju siena tarp eustreso ir nelaimės tampa labai plona.
Svarbu užfiksuoti akimirką kai tai atsitiks, ir nustokite suteikti sau galimybę visiškai atsipalaiduoti.
Kadangi eustresas taip pat susijęs su kortizolio ir adrenalino aktyvumu, jis neturėtų būti laikomas visiškai saugiu, ir pernelyg didelės sumos gali turėti neigiamą poveikį sveikatai, nors ir ne taip rimta kaip nelaimė.
Teigiamas ir neigiamas stresas:
